2010 m. balandžio 22 -23 d. Palangoje vyko Projekto „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas šalies mokyklose“ seminaras „Projekto 2009 m. veiklos ataskaita ir olimpinio ugdymo programos įgyvendinimo patirtis Palangos senojoje gimnazijoje“.

2009 metų lapkričio 20 d. vyko Lietuvos olimpinės akademijos suvažiavimas, skirtas LOA veiklos 20-mečiui ir žurnalo „Sporto mokslas“ 15-kos metų sukaktims paminėti.
Iškilmėse dalyvavo Prezidentas Valdas Adamkus, LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas, KKSD laikinasis vadovas Ritas Vaiginas, olimpinių akademijų vadovai iš Čekijos, Latvijos, Baltarusijos, kiti svečiai. Jie pasakė sveikinimo kalbas ir apdovanojo Lietuvos olimpinę akademiją bei jos prezidentą profesorių Povilą Karoblį atminimo dovanomis, medaliais, prizais ir diplomais.
P. Karoblis įteikė apdovanojimus labiausiai Akademijai ir „Sporto mokslo“ žurnalui nusipelniusiems žmonėms.
Lietuvos olimpinės akademijos akademiku buvo inauguruotas Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius profesorius Algirdas Gaižutis. Gavęs regalijas, išklausęs sveikinimo kalbas, naujasis LOA akademikas perskaitė įdomų pranešimą.
Antroje suvažiavimo dalyje P.Karoblis perskaitė ataskaitinį pranešimą, vyko diskusijos, buvo įteikti pažymėjimai naujiems Lietuvos olimpinės akademijos nariams.

Suvažiavimo akimirkas galite peržiūrėti paspaudę čia arba internetinio puslapio skiltyje "Galerija".

Viena iš svarbiausių Lietuvos olimpinės akademijos veiklos krypčių yra olimpinis švietimas. Šiuolaikinėmis sąlygomis olimpizmas, olimpinis sportas ir olimpinis švietimas, natūraliai plėtodamasis su tautine kultūra įaugo į nepriklausomos Lietuvos valstybės kultūrinį gyvenimą, tapo svarbiu tautos fizinės ir dvasinės stiprybės ugdymo šaltiniu. Pjeras de Kubertenas tikėjo, kad visi žmonės, o svarbiausia – visais gyvenimo etapais gali siekti dvasinio ir sportinio tobulumo. Todėl olimpinis švietimas reiškia tiek fizinį, tiek protinį lavinimą. Jis suteikia vaikams ir jaunimui žinių, kad sportavimas visą gyvenimą yra būtinas papildymas kitoms veiklos sritims, siekiant ugdyti ir palaikyti identiškumo jausmą. Taigi olimpinio sporto reikšmė asmenybės formavimui, tiesos ir dvasingumo, kaip amžinų vertybių, įtvirtinimui, neužmirštant moralės, kultūros, etikos normų, pagarbos žmogaus asmeniui, kūrybai labai didelė. Tik plėtojant ir gilinant olimpizmo idėjas galima suvokti tautos reikmes ir galimybes. Olimpiniame švietime būtina sujungti sportą su kultūra, mokslu, išsiauklėjimu ir išsimokslinimu žmogaus gerovei. Olimpizmo mokslo, olimpinio švietimo humanistinės ištakos, perspektyvos ir problemos yra vienas svarbiausių olimpinės akademijos veiklos krypčių. Olimpinis sąjūdis, olimpinės žaidynės, olimpinis švietimas yra amžini, skirti doriniam žmogaus vystymuisi, sporto ir kultūros, mokslo ir sveikatos jungčiai. Mums būtina prikelti senovės antikos kultūros kilnumą, pasiaukojimo patriotizmą, pasiryžimą aukotis dėl sporto meno, sveikatos ir rungtyniavimo džiaugsmą, pranašesnį už visas gyvenimo jėgas. Olimpinis švietimas tapo pripažįstamas tarptautiniu lygiu ir integruojamas į mokomąsias programas. Lietuvos olimpinė akademija dvidešimt metų dirba toje pačioje olimpinių idėjų erdvėje. Jos veikla rodo, kad mes gyvename pilnakraujį kūrybinį ir dvasinį gyvenimą. Svarbiausia ateityje palaikyti ir plėtoti olimpinio švietimo ryšius su pasauliu, nes atsiveria naujos galimybės bendražmogiškųjų vertybių pasaulyje, kuriame svarbu padidinti tautos prestižą ir pripažinimą. Gražią ir didingą lietuvio asmenybę turi ugdyti olimpinio švietimo programa, kurią turime kurti ir tobulinti visi Lietuvos olimpinės akademijos nariai. Moksliškai, dvasiškai ir sportiškai išsilavinęs jaunimas yra didžiausias tautos turtas.

Prof. habil. dr. Povilas Karoblis